|
|
|
This is a machine translation made by Google Translate and has not been checked. There may be errors in the text. On the right, there are more links to translations made by Google Translate. In addition, you can read other articles in your own language when you go to my English website (Jari's writings), select an article there and transfer its web address to Google Translate (https://translate.google.com/?sl=en&tl=fi&op=websites).
TV programa „Dinozaurų apokalipsė“
Perskaitykite, kaip pasaulietinėje televizijos programoje kalbama apie didįjį cunamį, kilusį sunaikinus dinozaurus, kuris aiškiai yra Biblijoje minimas potvynis.
Atsitiktinai per televiziją mačiau dviejų dalių programą „ Dinosaur Apocalypse“ (Dinosaur Apocalypset., BBC/PBS/France Télévisions, Iso-Britannia, 2022). Tai paskatino visuotinį įsitikinimą, kad dinozaurai mirė išnykę maždaug prieš 65 milijonus metų vadinamojo kreidos periodo pabaigoje. Manoma, kad to priežastis – asteroidas, atsitrenkęs į žemę ir sukėlęs dinozaurų sunaikinimą. Ką prisiminėte apie šią programą? Sutinku, kad dinozaurai, kaip ir kiti gyviai, susidūrė su sunaikinimu, tačiau su datavimu ir sunaikinimo priežastimi galima nesutikti. Pirma, dinozaurų buvimas žemėje. Ar jie tikrai gyveno daugiau nei prieš 65 milijonus metų? Daugiau šios temos čia nenagrinėsiu, nes ją aprašiau kituose savo raštuose. Tik konstatuosiu, kad dinozaurų fosilijos neturi jokių žymių ar žymų, kad jie tada gyveno. Vietoj to, fosilijose rasti minkštieji audiniai, radioaktyvioji anglis, DNR ir kraujo ląstelės tvirtai rodo, kad nuo jų buvimo Žemėje praėjo daugiausiai keli tūkstančiai metų. Šie fosilijose esantys dalykai liudija apie jų neseną išnykimą, o ne apie išnykimą, kuris įvyko prieš milijonus metų. Be to, tyrėjams būtų gerai atsižvelgti į tai, kad daugelyje tradicinių istorijų ne kartą buvo minimi drakonai, kurie labai panašūs į dinozaurus. Kai kurie gali sakyti, kad tai tebuvo mitinės būtybės, tačiau iš tikrųjų drakonų vaizdavimas buvo įprastas daugelyje tautų, kaip rodo toliau pateikta citata. Tai tikrai išnykusių gyvūnų klausimas, kurių egzistavimą ankstyvieji žmonės galėjo įrodyti tik prieš kelis tūkstantmečius. Terminą dinozauras sukūrė Richardas Owenas tik 1800-aisiais.
Drakonai legendose, kaip bebūtų keista, yra kaip tikri gyvūnai, gyvenę praeityje. Jie primena didelius roplius (dinozaurus), kurie valdė žemę daug anksčiau nei manoma, kad atsirado žmogus. Drakonai paprastai buvo laikomi blogiais ir destruktyviais. Kiekviena tauta minėjo juos savo mitologijoje. ( The World Book Encyclopedia, T. 5, 1973, p. 265)
O dinozaurų išnykimo priežastis? Naikinimo priežastis programoje buvo pateikta kaip asteroidas, atsitrenkęs į žemę daugiau nei prieš 65 mln. Tačiau laidoje buvo pripažinta, kad „niekas nerado dinozauro fosilijos, įrodančios, kad jie mirė dėl susidūrimo“. Kitaip tariant, į žemę nukritęs asteroidas yra prastas dinozaurų išnykimo paaiškinimas. Vietoj to, programa pateikė daug pagrįstesnį dinozaurų sunaikinimo paaiškinimą: vandenį. Laidoje daug kartų buvo pasakyta ir iškelta, kad didelis cunamis būtų sunaikinęs dinozaurus Hell Creek rajone. Štai keletas citatų iš programos:
Čia yra Hell Creek formacijos gėlavandenė aplinka. Neoninės raudonos ir žalios spalvos atspalviais švytinti skeveldra kilusi iš spiralės formos jūros gyvūno – amonito – kiauto. Šis jūrų organizmas pateko į gėlo vandens aplinką, kur jis nepriklauso. Kaip čia atsidūrė amonitai, yra paslaptis.
Todėl uolienų sluoksnis yra porėtas ir maždaug metro storio. Šios ir kitos neįprastos savybės rodo, Roberto nuomone, nepaprastą įvykį. Galbūt čia įvyko potvynis ar purvo nuošliauža, kuri akimirksniu viską palaidojo po savimi.
Kuo greičiau gyvūnas laidojamas arba net palaidojimas yra jo mirties priežastis, tuo palankesnės sąlygos fosilizuotis. … 99,9% gyvūnų nesuakmenėja
Pterozaurų dauginimosi metodas buvo akivaizdžiai sėkmingas. Tai rodo, kad gyvenimas buvo normalus, kol asteroido smūgis viską siaubingai pakeitė.
Ar šie gyvūnai vaikščiojo jūroje? Jie ketino gerti iš minkštos pylimo. Roberto rastų fosilijų skaičius rodo, kad net Kreidos periodo pabaigoje Tanis knibždėte knibžda gyvybės.
Roberto komanda seka patrauklią lyderių grandinę. Pirmasis užuomina yra masinį išnykimą patyrusių žuvų fosilijos.
Čia yra mediena. Prieš tai žuvies skerdenos buvo stipriai suspaustos.
Štai čia ir ten yra keletas fosilijų. Štai vienas, o šalia – kitas eršketas, atsisukęs į šią pusę. Žemiau tvenkinio eršketas yra kitas eršketas. Jo kūnas eina po medžio kamienu ir pasirodo kitoje pusėje. Todėl uolienų sluoksnis yra porėtas ir maždaug metro storio. Šios ir kitos neįprastos savybės rodo, Roberto nuomone, nepaprastą įvykį. Galbūt čia įvyko potvynis ar purvo nuošliauža, kuri akimirksniu viską palaidojo po savimi.
Remiantis Roberto teorija, žuvys, patekusios į medžių kamienus ir apsuptos sferų, nugaišo po to, kai buvo patekusios į kažkokį potvynį ir buvo greitai palaidotos nuosėdose. Štai kodėl jie buvo taip gerai išsaugoti. Kas sukėlė potvynio bangą? Remiantis viena hipoteze, į jūrą atsitrenkęs asteroidas sukėlė cunamį. Dabar kalbame apie visiškai kitokį cunamį. Jis buvo daug didesnis ir didesnis nei šių dienų cunamiai. ... Jo aukštis siekė mažiausiai kilometrą.
Ar cunamis galėjo sukelti Tanise matytą stratifikaciją?
Manau, kad programų mokslininkai ėjo teisingu keliu. Vanduo tikrai dalyvavo sunaikinant dinozaurus. Taip buvo ne tik Hell Creek vietovėje, kuri buvo įtraukta į programą, bet ir visur kitur. Hell Creek yra tik viena iš vietų, kur buvo rasti dinozaurai, nes šių gyvūnų palaikų buvo rasta visame pasaulyje. Tiesą sakant, šių gyvūnų fosilijos, kaip ir kitų gyvūnų fosilijos, net neegzistuotų, jei purvo nuošliaužos nebūtų iš pradžių greitai palaidoję šių gyvūnų į purvą. Tai vienintelis būdas paaiškinti visų fosilijų, kurių formavimosi šiandien beveik nepastebima, kilmę. Programoje taip pat buvo pripažinta, kad fosilijų kūrimas yra retas įvykis: “Kuo greičiau gyvūnas laidojamas arba net palaidojimas yra jo mirties priežastis, tuo palankesnės sąlygos fosilizuotis. ... 99,9% gyvūnų nesuakmenėja. Antra, programoje teigiama, kad jūros gyvūnai, tokie kaip amonitai ir žuvys, buvo rasti tuose pačiuose sluoksniuose kaip medžiai ir dinozaurai. Kaip tai įmanoma? Kaip jūros gyvūnai, sausumos gyvūnai ir medžiai gali atsirasti kartu tame pačiame sluoksnyje? Vienintelis paaiškinimas – didelis cunamis sukėlė šį reiškinį, kaip parodyta programoje. Programoje net buvo nurodyta apie cunamio dydį, kad „Jo aukštis buvo mažiausiai kilometras“. Ką aš noriu pasakyti ankstesniu? Jei kalbame apie didelį cunamį, kodėl negalime tiesiogiai kalbėti apie tvaną, Biblijoje minimą kaip sunaikinimo priežastį? Tai labiausiai tikėtina tiek dinozaurų, tiek kitų rūšių sunaikinimo priežastis. Tai verta apsvarstyti, nes buvo rasti keli šimtai ankstyvųjų potvynių ataskaitų, kaip rodo šios citatos:
Pasaulyje žinoma apie 500 kultūrų, įskaitant vietines Graikijos, Kinijos, Peru ir Šiaurės Amerikos tautas, kuriose legendose ir mituose aprašoma įtikinama istorija apie didelį potvynį, pakeitusį genties istoriją. Daugelyje istorijų tik keli žmonės išgyveno potvynį, kaip ir Nojaus atveju. Daugelis tautų manė, kad potvynį sukėlė dievai, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių pabodo žmonės. Galbūt žmonės buvo korumpuoti, kaip Nojaus laikais ir Šiaurės Amerikos indėnų hopių genties legendoje, o gal buvo per daug ir per daug triukšmingų žmonių, kaip Gilgamešo epe. (Kalle Taipale: Levoton maapallo, p. 78)
Lenormantas savo knygoje „Istorijos pradžia“ sako: "Turime galimybę įrodyti, kad potvynio istorija yra universali tradicija visose žmonių šeimos atšakose, ir tokios tam tikros ir vienodos tradicijos, kaip ši, negalima laikyti įsivaizduojama pasaka. Tai turi būti tikro ir siaubingo įvykio atminimas, įvykis, padaręs tokį stiprų įspūdį pirmųjų žmonių šeimos tėvų mintyse, kad net jų palikuonys negalėtų to pamiršti. (No
Įvairių rasių tautos turi skirtingas paveldo istorijas apie didžiulę potvynio katastrofą. Graikai papasakojo istoriją apie potvynį, kurio centre yra veikėjas, vardu Deukalionas; dar gerokai prieš Kolumbą Amerikos žemyno vietiniai gyventojai turėjo istorijų, kurios išlaikė atmintį apie didįjį potvynį. Pasakos apie potvynį iš kartos į kartą perduodamos iki šių dienų ir Australijoje, Indijoje, Polinezijoje, Tibete, Kašmyre ir Lietuvoje. Ar tai tik pasakos ir istorijos? Ar jie visi išgalvoti? Manoma, kad jie visi apibūdina tą pačią didelę katastrofą. (Wer Keller: Raamattu on teisingai, p. 29)
Kita priežastis – jūros gyvūnų ir augalų liekanos aukštuose kalnuose, įskaitant Himalajų Everesto kalną ir kitas aukštas kalnų grandines. Štai keletas citatų iš pačių mokslininkų knygų šia tema:
Pats Darvinas, keliaudamas Bigliu, iš aukštai Andų kalnuose rado suakmenėjusių kriauklių. Tai rodo, kad dabartinis kalnas kažkada buvo po vandeniu. (Jerry A. Coyne: Miksi evoluutio on totta [Kodėl evoliucija yra tiesa], p. 127)
Yra priežastis atidžiai pažvelgti į pirmykštę uolų prigimtį kalnų grandinėse. Geriausiai matosi Alpėse, šiaurinės, vadinamosios Helvetijos zonos, kalkių Alpėse. Kalkakmenis yra pagrindinė uolienų medžiaga. Pažvelgę į uolą čia, stačiuose šlaituose ar kalno viršūnėje – jei turėtume jėgų ten užkopti – galiausiai joje rasime suakmenėjusių gyvūnų liekanų, gyvūnų fosilijų. Jie dažnai būna labai pažeisti, tačiau galima rasti atpažįstamų gabalų. Visos tos fosilijos yra kalkių kriauklės arba jūros būtybių griaučiai. Tarp jų yra spiralinių sriegių amonitų, o ypač daug dvisluoksnių moliuskų. (...) Skaitytojas gali susimąstyti, ką reiškia, kad kalnų grandinėse yra tiek daug nuosėdų, kurios taip pat gali būti sluoksniuotos jūros dugne. (p. 236 237 „Muutuva maa“, Pentti Eskola)
Harutaka Sakai iš Japonijos universiteto Kyushu mieste daugelį metų tyrinėjo šias jūros fosilijas Himalajų kalnuose. Jis ir jo grupė įtraukė visą akvariumą iš mezozojaus laikotarpio. Trapios jūrų lelijos, dabartinių jūrų ežių ir jūrų žvaigždžių giminaičiai, aptinkamos uolų sienose, esančiose daugiau nei tris kilometrus virš jūros lygio. Amonitai, belemnitai, koralai ir planktonas randami kaip fosilijos kalnų uolose (…) Dviejų kilometrų aukštyje geologai aptiko pėdsaką, kurį paliko pati jūra. Į bangas panašus uolienų paviršius atitinka formas, kurios lieka smėlyje nuo žemo vandens bangų. Net nuo Everesto viršūnės randamos geltonos kalkakmenio juostos, kurios po vandeniu atsirado iš daugybės jūros gyvūnų liekanų. („Maapallo ihmeiden planetetta“, p. 55)
Ką galima daryti iš to, kas išdėstyta pirmiau? Apie milijonus metų kalbėti beprasmiška, nes pačios dinozaurų fosilijos apie tokį dalyką neliudija. Juose esantys minkštieji audiniai, radioaktyvioji anglis, DNR ir kraujo ląstelės aiškiai rodo tik trumpą laiką. Vietoj to, šie gyvūnai mirė daugiausia per Biblijoje minimą potvynį, nors jie vis dar gyveno po šio įvykio. Tai liudija daugelio tautų drakonų vaizdavimas. Šiuo klausimu būtų galima pateikti daug kitų pavyzdžių, bet tikiuosi, kad ankstesni pavyzdžiai parodys, kad Biblijoje aprašytas potvynis yra tikra istorija, o milijonai metų yra vaizduotė. Ateistinės teorijos apie visatos atsiradimą ir gyvybės pradžią yra panašaus įsivaizdavimo dalis, nes jokie dangaus kūnai negali atsirasti patys, o gyvybė negali atsirasti savaime. Tam nėra nė vieno įrodymo, kurį pripažino net keli mokslininkai ateistai. Apie šias problemas rašiau keliuose savo straipsniuose, juose taip pat yra nuoširdžios mokslininkų ateistų nuomonės. Linkiu visiems atidžiau pažvelgti į šiuos dalykus. Aš pats anksčiau buvau ateistas, tikėjęs ateistinėmis kūrimo ir milijonų metų teorijomis. Dabar jas laikau pasakėčiomis, melais ir pasakomis.
|
Jesus is the way, the truth and the life
Grap to eternal life!
|
Other Google Translate machine translations:
Milijonai metų / dinozaurai / žmogaus
evoliucija? |
